Liūdnai nuskambėję šių metų abiturientų baigiamieji rezultatai ir vėl mus atsuko veidu į iš kartos į kartą einančią stigmą – matematikos išmanymą. Išties retas gali pasigirti turintis stiprų matematinį mąstymą. Nors specialistai sutaria, jog toks reiškinys iš viso neegzistuoja – jį galima išugdyti. „Bet šiaip jis negabus matematikai“, „jis matematikos nemėgsta“ – dažnos frazės skambančios iš tėvų, prieš pradedant vaikams lankyti tokius matematinį mąstymą ugdančius būrelius kaip mintinio skaičiavimo, robotikos ar programavimo. Anot neformalaus ugdymo „EIQ Akademijos“ mokytojos Elitos Kolpakaitės, vaikas ir neturi būti gabus, nes matematiką pamilti gali visi.
Kartais trūksta visai nedaug
Jau šešerius metus mintinio skaičiavimo mokykloje „Menar“ dirbanti mokytoja sako sukaupusi daugybę istorijų, kaip vaikai nemėgę matematikos, greitai ją pamilo taip, kad dabar mokosi sustiprintose matematinėse klasėse. „Kartais trūksta visai mažai, tačiau šių dalykų neugdant, tas mažas trūkumas išauga į didelę duobę. Tam svarbus yra netik įdomus mokslo pateikimas, bet ir mokytojo autoritetas, kuris įkvepia vaikus pamilti matematiką. Vaikas tiki mokytoju, stengiasi ir greičiau pasiekia rezultatą“, – sako mintinio skaičiavimo ir robotikos mokytoja.
Taip pat ji pripažįsta, jog vienas iš unikalių kelių į matematikos pasaulį yra robotika. Ją sujungus su ištobulinta mintinio skaičiavimo „Menar“ metodika, gimė programavimo ir robotikos programa „Smart Panda“. „Vaikai labai keičiasi, jaučiasi didelis technologinis šuolis. Jie įnikę į telefonus, kiek daug žino apie žaidimus, programėles. Tačiau jie yra susitelkę į tai, kas malonu – į žaidimus, video. Vaikai visas jėgas atiduoda pramoginiam turiniui ir nežino, ką galima padaryti, kad jam, kaip asmenybei, tai duotų apčiuopiamos naudos – ugdytų kūrybiškumą, saviraišką, leistų generuoti ir įgyvendinti idėjas“, – įžvalgomis dalinasi robotikos metodikos kūrėja E. Kolpakaitė.
Be technologijų neišsiversime
Technologinio raštingumo svarba pasaulyje yra gerai suvokiama ir vaikai robotikos mokomi jau pradinėse klasėse. Programavimas vaikams ugdo susitelkimą į nuoseklų procesą, logišką ėjimą pažingsniui iki rezultato, o ne į greito rezultato gavimą. „Šiuolaikiniai vaikai greitai pameta, jei nepavyksta – nesistengia surasti klaidas, ištaisyti ir eiti toliau. O gyvenime šį įgūdį lavinti yra labai svarbu, nes sunku bus pasiekti savo tikslų, jei ties pirmu nepavykusiu nuleisime rankas. Todėl programavime matematinis mąstymas ugdomas savaime šalia loginio mąstymo, susikaupimo, kūrybiškumo ir saviraiškos, kuri leidžia jiems atsiskleisti ir uždega veiklai“, – vaikų pasiekimais džiaugiasi mokytoja.
Su „Smart Panda“ robotukais vaikai yra mokomi ne pažaisti, o kaip tą žaidimą susikurti, kaip suprogramuoti robotuką, kad jis įgyvendintų vaiko sumanymą. Tam pasiekti reikia keturių žingsnių – sugalvoti idėją, apskaičiuoti kiek reikės tam žingsnių, suprogramuoti ir paleisti robotuką jį įgyvendinti, pavyzdžiui, nueiti iki norimo objekto ir apsisukti 360 laipsnių kampu arba pasiekus tam tikrą temperatūrą automatiškai įsijungtų sukonstruotas vėjelio ventiliatorius. Tokia atrodytų paprasta užduotis padeda vaikui ugdyti koncentraciją, pastabumą, susikaupimą ir dėmesio išlaikymą, erdvinį suvokimą ir tikslo siekimą.
Programavimas su „Smart Panda“ yra skirtas 4-12 metų vaikams, parenkant programos lygį pagal amžių. „Svarbiausia, kad vaikas turėtų norą pažinti, o gabumus mes galime išlavinti“, – viltingai nuteikia „EIQ Akademijos“ mokytoja.
Kūrybiškumas – ateities vertybė
Be matematinio, loginio mąstymo programavime yra labai stipriai skatinamas ir kūrybiškumas, saviraiška. Vaikai skatinami ne kopijuoti, atkartoti, o patys sugalvoti idėją ir ją įgyvendinti. Galime tik spėlioti, kokių įgūdžių reikės po kelių dešimtmečių, kokios dar šiandien mums nežinomos specialybės taps paklausios, tačiau neabejotina, jog kūrybiškumas bus viena pagrindinių ateities vertybių, leidžiančių žmogui išlaikyti pranašumą prieš kompiuterius, robotus. O programavime greta anksčiau minėtų gabumų stovi ir kūrybiškumas, kuris dažnai yra nepelnytai nustumiamas į antrą planą. Todėl nesvarbu, koks tai yra būrelis, svarbu, kokias vaiko savybes jis ugdo.
„Dažnai vaikai baigę mintinio skaičiavimo mokyklą sako supratę, kad ne greitas skaičiavimas yra svarbiausias, bet kokias savybes išugdė mokymasis greitai skaičiuoti – koncentraciją, dėmesio išlaikymą, susikaupimą, tikslo siekimą, pastabumą, reakciją. Taip pat ir programavimas – tai lyg apvalkalas, kuris po savimi telkia svarbias išugdytas vaiko savybes – strateginį, erdvinį ir matematinį mąstymą. O kai jį turi, nebe taip svarbu kokių profesinių dalykų reikės gyvenime, nes sukauptų vertybių bagažas padės tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio“, – patirtimi dalinasi mokytoja Elita Kolpakaitė.
Neformalaus ugdymo mokykla „EIQ Akademija“ įvairių programų dėka ugdydama vaikų emocinį intelektą (EI) ir protinius gebėjimus (IQ) jau 7 metus vykdo savo misiją – auginti savimi pasitikinčius ir mokymosi procesu besidžiaugiančius vaikus. Viena didžiausių intelekto lavinimo mokyklų Lietuvoje „EIQ Akademija“ moko Menar, NUMICON, Smart Panda, Start english school programas.